Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Simbolika

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro (toliau -JLMC)

xxxxxxxx

Skiriamasis (tarnybos) ženklas

SPJLMC logo

Aprašymas: Ženklo žaliame fone (Sausumos pajėgų spalva) vaizduojami du sukryžiuoti sidabriniai kalavijai auksinėmis rankenomis, simbolizuojantys kovą ir įžadą ginti Tėvynę, virš jų auksiniame skyde ąžuolo šakelė su gilėmis. Auksinė spalva reiškia kilnumą, dorumą, protingumą, ji simbolizuoja Saulę, šviesą. Ąžuolo šakelė su gilėmis simbolizuoja karybos mokslo žinias, kurias įgyja kariai, rengiami Mokymo centre, bei Lietuvos pokario partizanų tvirtybę ir ištikimybę, kurią įkvepia Mokymo centrui suteiktas legendinio Lietuvos partizano Juozo Lukšos vardas.
2012 m. birželio 20 d. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, atsižvelgdama į poreikį turėti JLMC tarnybos ženklą, savo įsakymu patvirtino naują tarnybos skiriamajį (tarnybos) ženklą.
JLMC tarnybos ženklo projekto autorius - Lietuvos kariuomenės heraldikos skyriaus vedėjas Giedrius Reimeris.
Poreikis sukurti JLMC ženklą kilo 2011 m. liepos 1 d., kai tuometinis Sausumos pajėgų vadovybės Mokymo centras, naudodamas Sausumos pajėgų ženklą, tapo atskiru Sausumos pajėgų vienetu - JLMC.

Ateityje planuojama, kad JLMC turės ir savo, kaip atskiro karinio padalinio vėliavą.


Šūkis  - „Atiduok Tėvynei, ką privalai!" (angl. "Give your Fatherland all thatyou must!")

Aprašymas: Tai istorinis pokario partizanų šūkis, turintis savo istoriją. 1949 m. vasario 10 d. Minaičių kaime Radviliškio raj. (tarp Radviliškio ir Baisogalos) Stasio Mikniaus sodyboje po klėtimi įrengtame (1948 m. spalio mėn.) Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje įvyko Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavimas. Tai buvo plačiausio masto ir pats reikšmingiausias posėdis, kuriame dalyvavo visų Lietuvos regionų partizanų junginių atstovai. Suvažiavimas įėjo į istoriją kaip visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Posėdžiuose oficialiai dalyvavo: laikinasis Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, laikinasis BDPS Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila (Diedukas; kartu buvo ir Algimanto, Didžiosios Kovos ir Vytauto apygardų Aukštaitijoje įgaliotinis), BDPS Prezidiumo sekretorius Petras Bartkus (Žadgaila), laikinasis Pietų Lietuvos srities (Dzūkijoje ir Suvalkijoje) vadas Adolfas Ramanauskas (Vanagas), Tauro apygardos Suvalkijoje vadas Aleksandras Grybinas (Faustas), Vakarų Lietuvos srities (Žemaitijoje) štabo viršininkas Vytautas Gužas (Kardas, Galiandra), Prisikėlimo apygardos Aukštaitijoje vadas Leonas Grigonis (Užpalis) ir apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys (Naktis). Taip po penkerių kovos metų atskirų apygardų jėgos pagaliau buvo suburtos į vieną organizaciją, kurios svarbiausias siekis - Tėvynės laisvė.

Suvažiavimo šūkis - lotynų sentencija Rede, quod debes - Atiduok, ką privalai buvo papildytas „Atiduok Tėvynei, ką privalai". Suvažiavimas įkūrė bendrą, vieningą pasipriešinimo organizaciją - Lietuvos laisvės kovos sąjūdį (toliau - LLKS), priėmė politinę Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją (kurioje konstatuota, jog LLKS taryba yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika, kurią 1999 m. sausio 12 d. LR Seimas priimtu įstatymu „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos" paskelbė Lietuvos Respublikos teisės aktu), LLKS statutą, aptarė partizanų veiklą reglamentuojančius dokumentų projektus ir nutarė leisti LLKS vyr. vadovybės spaudos leidinį „Prie rymančio Rūpintojėlio".

LLKS taryba prezidiumo pirmininku vieningai išrinko J. Žemaitį-Vytautą. Nuo šiol jis buvo atsakingas ne tik už Lietuvos išlaisvinimą, bet ir už daugiau kaip dviejų tūkstančių partizanų gyvybes. Savo pavaduotojais jis paskyrė A. Ramanauską, J. Šibailą ir L. Grigonį. Jonui Žemaičiui, vieninteliam tarp susirinkusiųjų turėjusiam karinį išsilavinimą, buvo suteiktas partizanų generolo laipsnis.
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskelbė deklaraciją, kurioje įvardyta, kad LLKS taryba yra vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje, jog LLKS organizuotas pasipriešinimas okupantams yra teisėtas, o nepriklausoma Lietuvos Respublika yra pagrindinis tautos siekis. Dokumente deklaruojama demokratinė respublika, laisvi ir slapti seimo rinkimai, lygios teisės visiems piliečiams.
JLMC šūkis „Atiduok Tėvynei, ką privalai!", kaip ir JLMC skiriamasis ženklas, bus naudojamas kaip vienas iš rekvizitų, pristatančių ir reprezentuojančių JLMC ir jo veiklą.

xxxxxxxx

Žygio daina  - „Iš miškų, kaimų ir miestų"

Aprašymas: Tai istorinė Lietuvos pokario partizanų daina (žodžiai ir muzika lietuvių liaudies)

Xxxxxxxxxxx

Dainos „Iš miškų, kaimų ir miestų" tekstas:

Xxxxx

Iš miškų, kaimų ir miestų
Minios renkasi pulkais,
Kad mums amžiais laisvė šviestų
Kad nemirtume vergais!

Ir sustos prie vyro vyras,
Moterys, vaikai kovos!
Sudrebės laukai ir girios,
Kai eis ginti Lietuvos!

Už kiekvieną kraujo lašą,
Už sudegintus namus,
Partizanai mirtį neša,
Kloja budelių šimtus!

Kils, kaip žiedas dobilėlio,
Nepriklausoma šalis -
Užgis žaizdos pamažėle,
Vėl gyvenimas nušvis! 

Xxxxxxxxxx

JLMC žygio daina bus atliekama JLMC ceremonijų, rikiuočių, bendrų su visuomene ir kitų renginių metu.

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2012-11-04
Sprendimas: Fresh Media