Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

 

 

linkas ministerija 

Istorija ir priešistorė

Mokymo centro įkūrimas ir įsteigimas:

Sausumos pajėgų Mokymo centro įkūrimo būtinybė buvo numatyta Lietuvos kariuomenės transformacijos plano gairėse, kurios buvo patvirtintos 2007 m. lapkričio 23 d. krašto apsaugos ministro įsakymu. 2009 m. spalį Sausumos pajėgų vadas brg. gen. J. V. Žukas akcentavo specialistų rengimo Sausumos pajėgoms problemą ir pristatė Lietuvos kariuomenės vadui pirminę Mokymo centro viziją. Kariuomenės vadas pritarė Mokymo centro vizijai ir 2009 m. lapkričio mėn. buvo pradėtas projekto rengimas. Pagrindinis motyvas buvo tas, kad Sausumos pajėgos neturėjo savo Mokymo centro, o buvo poreikis rengti karius specialistus.

2010 m. gruodžio 14 d. vadovaujantis Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-82 buvo įkurtas Sausumos pajėgų vadovybės Sausumos pajėgų Mokymo centras (toliau - SPV SPMC). Pagrindiniai padaliniai iš kurių pagrindo buvo sukurtas SPV SPMC buvo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko: Karo inžinerijos mokykla, Žvalgų mokykla, bei M113 šarvuočių vairuotojų rengimo centras. Naujai įkurtoje SPV SPMC struktūroje: Karo inžinerijos mokykla tapo Karo inžinerijos kursais, Žvalgų mokykla - Žvalgų kursais, o M113 šarvuočių vairuotojų rengimo centras - Įgūdžių formavimo kursais.

Pirmuoju SPV SPMC viršininku paskirtas plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas, nuo 2009 m. lapkričio 23 d. vykdęs SPV SPMC projekto įgyvendinimo vadovo pareigas, o nuo 2010 m. gruodžio 14 d. įkurto SPV SPMC viršininko pareigas.

Akirmirkos iš SPV SPMC įkūrimo

2010-12-14

2011 m. liepos 1 d. vadovaujantis Krašto apsaugos ministro 2011 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 714 (buvusio SPV MC pagrindu) įsteigtas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras (toliau - SP JLMC), tuo pačiu įsakymu patvirtinti SP JLMC nuostatai ir struktūra. SP JLMC tapo atskiru Sausumos pajėgų padaliniu, kuriam ir toliau vadovauti paskirtas plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas.

Oficiali Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro įsteigimo ir vardo suteikimo ceremonija įvyko 2011 m rugpjūčio 10 d., minint Juozo Lukšos 90-ąsias gimimo metines.

 

Akirmirka iš SP JLMC įsteigimo 2011-08-10

 
 

 Akirmirka iš SP JLMC pirmųjų įsteigimo metinių 2012-07-02

Xxxxxxxxxx 

Juozas Lukša - Daumantas

 

Mokymo centrui Juozo Lukšos vardas suteiktas atsižvelgiant į susiformavusias Lietuvos kariuomenės vardų suteikimo kariniams vienetams tradicijas, į tai, kad, karinėms mokymo įstaigoms yra suteikiami karo ir pokario laikotarpiu aktyvių pasipriešinimo Lietuvos okupacijai dalyvių vardai.

Juozas Lukša (slapyvardžiai: Daumantas, Skirmantas, Skrajūnas, Vytis, Kazimieras, Araminas, Kęstutis)- legendinis partizanas, kovotojas už Lietuvos laisvę.
Gimė 1921 m. rugpjūčio 10 d. Juodbūdžio kaime, Šilavoto parapijoje, Marijampolės apskrityje. Mokydamasis gimnazijoje Juozas priklausė ateitininkams, o vėliau - studentų ateitininkų technikų „Grandies" korporacijai.
1940 m. baigė Kauno „Aušros" gimnaziją ir pasirinkęs architektūros studijas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Jau pirmame kurse įsitraukė į antisovietinę veiklą, dalyvavo pogrindinėje veikloje Lietuvių fronte, priklausė Lietuvos išlaisvinimo tarybai (LIT). Universiteto raštinėje jam pavyko sunaikinti studentų ir dėstytojų anketas, kurias radusi MGB būtų represavusi žmones.
1941 metų kovo 4 dieną įstojo į Lietuvos aktyvistų frontą (LAF), kuris, aktyviai ruošėsi sukilimui prieš sovietinius okupantus. Tačiau jau balandžio mėnesį sovietų saugumas suėmė LAF Vilniaus štabo narius, prasidėjo areštai ir Kaune.
1941 metų birželio 6 dieną areštuotas ir įkalintas NKGB, Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Būdamas sovietiniame kalėjime tikriausiai suprato, kaip tautai brangi laisvė ir nepriklausomybė, subrendo rezistencinei kovai. Tik prasidėjęs karui, birželio 21 dieną sukurtoje byloje NKGB tardytojai suformuluoja kaltinamąją išvadą, kurioje nurodoma, jog J.Lukša "prisipažino kaltu, kad priklausė slaptai organizacijai, kurios tikslas - atkurti laisvą Lietuvą". J.Lukšos ir jo bendražygių laukė teismas ir mažiausiai 25 metai Sibiro lagerių, tačiau birželio 22-osios paryčiais prasidėjus nacių invazijai kalėjimo prižiūrėtojai išsilakstė, palikę suimtuosius likimo valiai. Suimtieji išlaužė kameros duris ir išėjo į laisvę. O dar po trejeto valandų per LAF aktyvistų užimtą Kauno radiofoną jau skambėjo Lietuvos himnas ir pranešimas apie prasidėjusį sukilimą. Išsekęs J.Lukša kurį laiką praleidžia Raudonojo Kryžiaus globoje, o atgavęs jėgas drauge su broliu Antanu pėsčiomis patraukia, į gimtąjį Juodbūdžio kaimą.
1944-aisiais Lietuvą vėl okupavus sovietams, J.Lukša su broliais nutaria toliau kovoti už gimtinės laisvę. Šią kovą teko pradėti iš naujo - ankstesni antisovietinio ir antinacistinio pogrindžio ryšiai, kuriuos aktyviai mezgė Juozas, jau buvo sutrūkinėję, daugeliui jo dalyvių pasitraukus į Vakarus.
1945 metais J.Lukša užmezga ryšius su pogrindine Lietuvos išlaisvinimo taryba. Sovietų saugumui suėmus didesnę dalį LIT narių, Lukša įsijungė į Lietuvos partizanų sąjūdį (kuris taip pat greitai MGB buvo sunaikintas). Dirbdamas dokumentų skyriuje jis aprūpina dokumentais ne vieną laisvės kovotoją ar nuo bolševikų persekiojimų besislapstantį asmenį. Birželį jis įstoja į Lietuvos partizanų sąjūdį (LPS), siekiantį sujungti į vieną organizaciją visus laisvės kovotojus. Štai čia ir prasideda J.Lukšos pažintis su "miško broliais".
1946 m. rugpjūčio mėnesį J.Lukša LPS vadovybės įgaliotas užmegzga ryšius su Suvalkijos partizanais, susitinka su Geležinio Vilko rinktinės vadovybe ir tariasi dėl organizacinės veiklos. Legaliai gyvenantis pogrindininkas tampa svarbia miško jungtimi su išoriniu pasauliu, tačiau tai trunka neilgai: lapkričio mėnesį, sovietų saugumui minant ant kulnų, jam tenka skubiai trauktis iš Kauno.
1946 m. lapkričio 1 d. suteiktas kapitono laipsnis, paskirtas Vyriausiojo partizanų štabo vado Vyčio adjutantu. Lukša įsijungė į bendros partizanų vadovybės kūrimą, tai atitiko ir MGB slaptos operacijos tikslus. Jie tikėjosi suimti visą partizanų vadovybę ir ją likviduoti. Tačiau Lukša sugebėjo demaskuoti Erelio (J. Markulio) bendradarbiavimą su MGB ir taip išgelbėjo partizaninį judėjimą.
1946-uosius J.Lukša ir jo brolis Steponas jau sutinka kaip Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanas. Jis tuoj pat skiriamas Geležinio Vilko rinktinės Spaudos ir propagandos skyriaus viršininku, imasi leisti leidinį "Kovos keliu", drauge su bendražygiais toliau mėgina sudaryti bendrą partizanų karinę vadovybę.
1946-aisiais, sovietinis saugumas mėgindamas sukliudyti ėmėsi naujų metodų - infiltruoti į partizanų vadovybę savo žmones, kuriuos būtų labai sunku įtarti bendradarbiaujant su priešu. Taip partizanų vadovybėje atsiranda buvę lietuvos kariuomenės karininkai ar buvusio Lietuvos prezidento svainis. Tačiau didžiausią žalą partizanų judėjimui tuomet padarė vienas aktyviausių ir sėkmingiausiai veikusių saugumo provokatorių - Vilniaus universiteto Anatomijos katedros vedėjas Juozas Markulis.
1947 m. sausio 20 d. Lukša buvo paskirtas Tauro apygardos Birutės rinktinės, veikusios Kauno mieste ir jo apylinkėse, vadu, o tų pačių metų gegužę su Jurgiu Krikščiūnu-Rimvydu pasiųstas į Lenkiją atkurti ryšių su VLIK‘u. Grįžęs iš Lenkijos vadovavo Birutės rinktinei, redagavo Laisvės žvalgą ir Kovos kelią.
1947 metų gruodžio 15 d. jis gauna VGPŠ įsakymą pasiruošti naujai kelionei į užsienį. Šį kartą jo kelias per Rytprūsius ir Lenkiją vedė kur kas toliau - į Švediją, Vakarų Vokietiją ir Prancūziją kaip BDPS Prezidiumo įgaliotinis Vakaruose. Pabuvojęs Švedijoje ir Vakarų Vokietijoje, apsigyveno Prancūzijoje. Gyvendamas Prancūzijoje išėjo prancūzų žvalgybos mokyklą, lankė ir amerikiečių žvalgų mokyklą Vokietijoje. Užsienyje paraše atsiminimų knygą „Partizanai už geležinės uždangos". Lukša ruošėsi grįžti į Lietuvą. Jo tikslas buvo gauti ginklų, informuoti užsienio žmones apie padėtį Lietuvoje. Tačiau gauti konkrečios pagalbos buvo labai sunku.
1948 m. liepos 9 d. dalyvavo Badene, Vokietijoje vykusiame pasitarime su VLIKo atstovais Lietuvos išlaisvinimo klausimu.
1949 m. spalio 14 d. paskirtas LLKS atstovu užsieniui ir LLKS visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininku
1950 m. liepos 23 d. Vokietijoje, netoli Tiuninbegeno, Unterhauseno bažnytėlėje vedė Nijolę Bražėnaitę, su kuria susipažino prieš dvejus metus Prancūzijoje. N. Bražėnaitė tuo metu buvo aktyvi Lietuvos antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvė.
1950 m. spalio 3 d. oro desantu grįžo į Lietuvą. Buvo išmesti ne ten, kur planavo, negalėjo rasti konteinerio su ginklais ir amunicija.
1951 m. rugsėjo 4 d. žuvo Veiverių valsčiuje prie Pažėrų kaimo Juozo Lukšos mirtis buvo surežisuota MGB štabo. Klasta išdaviko Jono Kukausko buvo įviliotas į spąstus. Jis buvo paskutinis, atkeliavęs iš Vakarų su para-ma Lietuvai. J.Lukšos kūnas buvo atvežtas į Kauno MGB kieme esantį sandėlį. Ne taip seniai atskleidus Vilniaus Tuskulėnų parko paslaptį paaiškėjo, kur buvo laidojami Vilniaus KGB rūsiuose sušaudyti ir nukankinti žmonės. Kur savo aukas laidojo Kauno budeliai, niekas nežino iki šiol. Belieka tikėtis, kad kada nors bus aptiktas ir žymaus Lietuvos partizano J.Lukšos kapas.
Juozas Lukša buvo tvirto sudėjimo, vidutinio ūgio ir geros sveikatos vyras. Jis buvo aštraus ir blaivaus proto, išlaikantis dvasios pusiausvyrą, nors ir labai temperamentingas. Gana praktiškas, bet atviros sielos, mylintis kas gražu, kilnu ir teisinga. Turėjo stiprią valią, nepalaužiamą ryžtingumą, didžiulį pasitikėjimą savimi, pareigingas, labai geros atminties. Iš tėvo paveldėjo religingumą ir nepaprastą tvirtybę. Nepakentė apgaulės, ištikimas, tiesus ir teisingas, rūpinosi kitais. Labai principingas, kita vertus, geraširdis, nuoširdus, draugiškas, jautrios sielos ir kūrybingos vaizduotės žmogus. Juozas Lukša buvo patriotas, vargęs, kentėjęs ir kovojęs dėl Tėvynės. Jis nusipelnė ir tuo, kad nuvežtu laišku Pijui XII ir kitokia medžiaga atskleidė pasaulio visuomenei apie sovietų terorą ir lietuvių tautos pasipriešinimą jam. Tragiškai susiklosčiusias Lietuvai sąlygas jis priėmė didvyriškai, palikdamas ateities kartoms savo pavyzdžio testamentą kaip kovoti už laisvę ir teisingumą.

  
   

SAUSUMOS PAJĖGŲ JUOZO LUKŠOS MOKYMO CENTRO PRIEŠISTORĖ

2010 m. gruodžio 14 d. vadovaujantis Lietuvos kariuomenės vado 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-82 buvo įkurtas Sausumos pajėgų vadovybės Sausumos pajėgų Mokymo centras, kuriam nuo 2010 m. liepos 1 d. suteiktas Juozo Lukšos vardas ir pavadintas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centru. Pagrindiniai padaliniai, kurių pagrindu buvo įsteigtas Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras, yra Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Karo inžinerijos mokykla, Žvalgų mokykla bei M 113 šarvuočių vairuotojų rengimo centras. Mokymo centro struktūroje Karo inžinerijos mokykla tapo Karo inžinerijos kursais, Žvalgų mokykla - Žvalgybos kursais, o M 113 šarvuočių vairuotojų rengimo centras - Įgūdžių formavimo kursais. Pirmuoju Mokymo centro viršininku paskirtas plk. ltn. Rimantas Česlovas Černiauskas. Žemiau pateikiama informacija apie padalinius, kurie buvo integruoti į Juozo Lukšos mokymo centrą.

 KARO INŽINERIJOS MOKYKLA

 

Atsiradus poreikiui ruošti Lietuvos kariuomenės (toliau - LK) karo inžinerijos, išminavimo ir apsaugos nuo masinio naikinimo ginklo specialistus, bendradarbiaujant su Danijos Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų Karo inžinerijos ir apsaugos nuo ABC mokyklos atstovais, tuometiniame Atskirajame inžinerijos batalione buvo numatyta įkurti Karo inžinerijos mokyklą.

1999 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 178 buvo įkurta Karo inžinerijos mokykla prie Atskirojo inžinerijos bataliono (adresu: Kareivinių g. 9, Kaunas) ir patvirtintos šešios pirminės Karo inžinerijos mokyklos etatų sąrašo pareigybės.

1999 m. gegužės 3 - 28 dienomis Danijos instruktoriai Lietuvos ir Latvijos kariams vedė Nesprogusių šaudmenų naikinimo kursą, o vėliau 1999 m. liepos 5 - 23 dienomis paruošė pirmuosius keturis dėstytojus - instruktorius: ltn. Nerijų Jakaitį, srž. Vitą Kavaliauską, srž. Liną Anskaitį ir srž. Kęstutį Marcinauską.

1999 m. spalio 4 - lapkričio 26 dienomis vyko pirmasis Bazinio inžinerinio parengimo kursas, kurį baigė 26 (pradinės privalomosios karo tarnybos) kariai.

2000 m. sausio 1 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 1505 Karo inžinerijos mokykla buvo atskirta nuo Atskirojo inžinerijos bataliono ir perduota Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaldumui.

2001 m. gegužės 1 d. buvo patvirtintas Karo inžinerijos mokyklos skiriamasis ženklas.

2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 424 Lietuvos kariuomenės Karo inžinerijos mokykla reorganizuota į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Karo inžinerijos mokyklą, perduodant jos pareigas ir teises Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajam pulkui.

           

            Karo inžinerijos mokykla vykdė karo inžinerijos, standartinių sprogmenų neutralizavimo ir ABC apsaugos specialistų, karių, vykstančių į tarptautines misijas, inžinerinį rengimą, taip pat bendradarbiavo su Danijos Karo inžinerijos ir apsaugos nuo ABC mokykla, Europos NATO inžinerijos mokymo centru ir Latvijos EOD mokykla.

            Karo inžinerijos mokykloje buvo vedami:

1999 m. - 2008 m. Karo inžinerijos pionieriaus rengimo kursas (anksčiau - Bazinio inžinerinio parengimo).

2000 m. - 2002 m. Nesprogusių šaudmenų nukenksminimo kusas (anksčiau - Sprogdintojo - išminuotojo).

2000 m. - 2008 m. III kvalifikacinės - karo inžinerijos specialisto - kategorijos kursas (anksčiau - Minų laukų įrengimo, Fortifikacijos ir Inžinerinės taktikos kursai).

2001 m. - 2009 m. Bazinis ABC apsaugos kursas.

2002 m. - 2010 m. III kvalifikacinės - standartinių sprogmenų neutralizavimo specialisto - kategorijos kursas (anksčiau - III kvalifikacinės - sprogdintojo išminuotojo padėjėjo - kategorijos).

2003 m. - 2009 m. II kvalifikacinės - standartinių sprogmenų neutralizavimo specialisto - kategorijos kursas (anksčiau - II kvalifikacinės - sprogdintojo išminuotojo - kategorijos).

2003 m. - 2007 m. ABC apsaugos specialisto kursas.

2004 m. - 2010 m. II kvalifikacinės - kovinės paramos inžinieriaus - kategorijos kursas (anksčiau - Bendrosios ir kovinės inžinerinės paramos).

2008 m. -  2010 m. ABC užterštumo švarinimo kursas.

2010 m. ABC žvalgybos kursas.

2009 m. - 2010 m. Sprogdinimo darbų, Inžinerinės žvalgybos, Inžinerinių užtvarų, Fotifikacijos ir maskavimo (išskaidyti iš III kvalifikacinės - karo inžinerijos specialisto - kategorijos kurso).

            Iš viso Karo inžinerijos mokykloje buvo parengti 1536 kvalifikuoti specialistai.

            Taip pat buvo organizuojami Kovos prieš improvizuotus sprogstamuosius užtaisus ir Išminavimo skyriaus įgūdžių atnaujinimo kursai (2008-2010 m.) vykdant priešmisijinį rengimą kariams, vykstantiems į tarptautines misijas.

            Karo inžinerijos mokyklai vadovavo:

Nuo 1999 m. vasario 19 d. iki 2000 m. gruodžio 28 d. - plk. ltn. Gediminas Šneideris.

Nuo 2000 m. gruodžio 29 d. iki 2001 m. vasario 28 d. -  kpt. Saulius Ūsas (laikinai).

Nuo 2001 m. vasario 28 d. iki 2007 m. gruodžio 25 d. - plk. ltn. Romualdas Kunigonis.

Nuo 2007 m. gruodžio 26 d. iki 2009 m. rugsėjo 27 d. - plk. ltn. Raimondas Visockis.

Nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. - mjr. Vytautas Jakuška.

 

ŽVALGŲ MOKYKLA

Atsiradus poreikiui LK ruošti žvalgybos ir specialiųjų pajėgų karius bei suvienodinti šių padalinių rengimą bendradarbiaujant su Danijos Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų Jėgerių korpusu, tuometiniame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione 2000 m. vasario 25 d. buvo numatyta įkurti Patruliavimo kursus. Danijos instruktoriai 2000 m. rugpjūčio 8 d. - 19 d. paruošė pirmuosius penkis Patruliavimo kursų parengimo instruktorius: srž. Raimondą Bugavičių, srž. Ernestą Kuckailį, j. srž. Žilvarą Braznauską,  j. srž. Osvaldą Staškūną, gr. Rimgaudą Pošką.

2000 m. rugpjūčio 28 - spalio 28 dienomis vyko pirmasis Patrulio kursas, kurį baigė 14 karių.

2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 916 įsteigta Jėgerių mokykla prie Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono (adresu: Vaidoto g. 209, Kaunas) ir patvirtintos septynios pirminės Karo inžinerijos mokyklos etatų sąrašo pareigybės.

2002 m. kovo 4 d. buvo patvirtintas Žvalgų mokyklos skiriamasis ženklas (antsiuvas).

2002 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 Jėgerių mokykla buvo atskirta nuo Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono ir perduota Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado pavaldumui ir pavadinta Žvalgų mokykla.

2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 424 Lietuvos kariuomenės Žvalgų mokykla reorganizuota į Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Žvalgų mokyklą, perduodant jos pareigas ir teises Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajam pulkui.

Žvalgų (Jėgerių) mokykla vykdė bazinį ir specialųjį žvalgybos karių rengimą, karių vykstančių į tarptautines misijas rengimą, taip pat bendradarbiavo su Danijos Jėgerių korpusu, JAV Pensilvanijos valstijos nacionaline gvardija ir Estijos Žvalgybos batalionu.

Žvalgų (Jėgerių) mokykloje buvo vedami:

2000 m. - 2010 m. Patrulio kursas.

2001 m. -  2010 m. S2 karininko kursas.

2001 m. -  2006 m. Išgyvenimo kursas.

2004 m. -  2010 m. Nusileidimo ir kopimo kursas.

2004 m. -  2007 m. Snaiperio kursas.

2007 m. -  2008 m. Plaukimo kursas.

2009 m. -  2010 m. Taikaus šaulio kursas.

            Vykdant priešmisijinį rengimą kariams, vykstantiems į tarptautines misijas, Žalgų mokykloje buvo organizuojamos Užduoties vykdymo grupės, Mažų padalinių taktikos, Taiklaus šaulio ir Išgyvenimo pratybos.    

            Iš viso vesti 53 kursai ir parengti 509 kariai.

Žvalgų (Jėgerių) mokyklai vadovavo:

Nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2001 m. rugsėjo 31 d. - kpt. Valdas Ribakas.

Nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2005 m. sausio 3 d. - mjr. Audrius Marcinkevičius.

Nuo 2005 m. sausio 3 d. iki 2005 m. rugpjūčio 25 d. - kpt. Saulius Adomas Valadka (laikinai).

Nuo 2005 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. lapkričio 22 d - plk. ltn. Viktoras Liepinš.

Nuo 2008 m. lapkričio 23 d. iki 2009 m. gegužės 31 d. - mjr. Saulius Adomas Valadka (laikinai).

Nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. - mjr. Svajūnas Papiliauskas.

M113 ŠARVUOČIŲ VAIRUOTOJŲ RENGIMO CENTRAS

Lietuvos kariuomenei gavus šarvuočius M 113 iš Vokietijos kariuomenės ir atsiradus poreikiui ruošti jų vairuotojų rengimą bendradarbiaujant su Danijos Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų Vyborgo ginkluotės mokykla Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke 2001 m. sausio 2 d. buvo numatyta įkurti M 113 šarvuočių rengimo centrą. Danijos instruktoriai 2001 m. rugsėjo 10 d. - 21 d. paruošė pirmuosius devynis M 113 šarvuočių vairuotojų rengimo instruktorius:
j. psk. Aleksandrą Balionį, vyr. srž. Raimondą Busilą, vyr. srž. Vaidotą Augulį, srž. Bernardą Krasauską, srž. Saulių Kiseliauską, j. srž. Antaną Guobį, j. srž. Borisą Pilnikovą, gr. Saulių Laisoną ir gr.  Rolandą Satkūną.

Krašto apsaugos ministro 2001 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 321 Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke įkurtas M 113 vairuotojų rengimo centras (adresu: Rukla, Jonavos r.).

2001 m. gruodžio 5 - 16 dienomis vyko pirmasis M 113 vairuotojų rengimo kursas, kurį baigė 12 karių.

2001 m. - 2010 m. buvo vesti 98 kursai ir parengta 1080 karių.

M 113 vairuotojų rengimo centrui vadovavo:

Nuo 2001 m. kovo 14 d.  iki 2004 m. gegužės 4 d. - j. psk. Aleksandras Balionis.

Nuo 2004 m. gegužės 5 d. iki 2005 m. rugpjūčio 31 d. - vyr. ltn. Raimondas Tamulevičius.

Nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. liepos 31 d. - vyr. ltn. Modestas Lapienis.

Nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 13 d. - vyr. ltn. Vitalijus Kacevičius.

___________________________________________________________________

Xxxxxxxxxx_____

Karo inžinerijos ir Žvalgų (Jėgerių) mokyklų bei Šarvuočių M 113 rengimo centro kariai vykdydami pareigas nuolat dalyvavo ne tik savo padaliniuose vedamų kursų pratybose, bet ir kitų padalinių įvairaus lygio pratybose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat kariai dalyvavo įvairiuose Lietuvos ir užsienio kariuomenių organizuojamuose kursuose ir seminaruose bei tarptautinėse misijose Irake, Afganistane, Bosnijoje ir Hercogovinoje.

 

 

 
 

 
 
 
 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2012-12-12
Sprendimas: Fresh Media